Perskaitymas, įprastas studijų įprotis, dažnai atrodo kaip paprasčiausias būdas sutvirtinti informaciją. Tačiau, nors tai gali suteikti pažinimo jausmą, išsamūs tyrimai rodo, kad pakartotinis skaitymas iš tikrųjų gali trukdyti skaitymo greičiui ir bendram mokymosi efektyvumui. Šiame straipsnyje nagrinėjamas žalingas šios pasyvaus mokymosi strategijos poveikis ir siūlomi alternatyvūs, veiksmingesni būdai, kaip pagerinti supratimą ir informacijos apdorojimo greitį.
Sklandumo iliuzija
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pakartotinis skaitymas yra toks populiarus, yra sklandumo jausmas, kurį jis sukuria. Kai nuolat susiduriate su tuo pačiu tekstu, medžiaga tampa vis labiau pažįstama. Šis pažinimas gali būti klaidinantis ir sukurti gilaus supratimo iliuziją.
Šis suvokiamas supratimas dažnai trukdo aktyviai įsitraukti į medžiagą. Galite perskaityti tekstą iš tikrųjų neapdorodami informacijos, darant prielaidą, kad ją jau žinote.
Todėl gali nepavykti nustatyti savo žinių spragų arba kritiškai išanalizuoti turinį.
Sumažėjęs kognityvinis įsitraukimas
Aktyvaus mokymosi strategijos reikalauja, kad smegenys dirbtų sunkiau, o tai lemia geresnį išlaikymą. Kita vertus, pakartotinis skaitymas yra gana pasyvi veikla.
Kai perskaitote, jūsų smegenims nereikia aktyviai ieškoti informacijos iš atminties. Informacija yra lengvai prieinama puslapyje, todėl reikia mažiau pažinimo pastangų.
Šis aktyvaus įsitraukimo trūkumas susilpnina su informacija susijusius neuroninius kelius, todėl vėliau ją sunku prisiminti.
Sulėtėjęs skaitymo greitis
Didelis pasitikėjimas perskaitymu gali trukdyti ugdyti esminius skaitymo įgūdžius. Veiksmingas skaitymas apima tokias strategijas kaip nuskaitymas, nuskaitymas ir greitas pagrindinių idėjų nustatymas.
Perskaitymas sustiprina lėtesnį, labiau apgalvotą skaitymo tempą. Dėl šio įpročio gali būti sunku pritaikyti skaitymo greitį įvairioms medžiagos rūšims ar skaitymo tikslams.
Galiausiai dėl to gali sumažėti bendras skaitymo greitis ir sumažėti produktyvumas.
Galimybės kaina
Laikas yra vertingas išteklius, ypač studijuojant ar mokantis naujų įgūdžių. Perskaitymas užima daug laiko, kurį būtų galima geriau skirti veiksmingesnėms mokymosi strategijoms.
Užuot skaitydami iš naujo, galite praktikuoti aktyvų prisiminimą, išbandyti save arba kartoti intervalus. Įrodyta, kad šie metodai yra daug veiksmingesni ilgalaikiam išsaugojimui ir supratimui.
Pirmenybę teikdami pakartotiniam skaitymui, jūs iš esmės paaukojate galimybes mokytis efektyviau ir efektyviau.
Alternatyvios skaitymo greičio ir supratimo gerinimo strategijos
Laimei, yra keletas įrodymais pagrįstų strategijų, kurios gali pagerinti skaitymo greitį ir supratimą:
- Aktyvus prisiminimas: perskaitę skyrių pabandykite prisiminti pagrindinius dalykus nežiūrėdami į tekstą. Tai verčia jūsų smegenis aktyviai gauti informaciją, stiprina atmintį.
- Kartojimas tarpais: peržiūrėkite medžiagą vis dažniau. Ši technika padeda konsoliduoti informaciją ilgalaikėje atmintyje.
- Kūrimas: prijunkite naują informaciją prie esamų žinių. Paaiškinkite sąvokas savais žodžiais arba kurkite analogijas, kad jos būtų prasmingesnės.
- Įterpimas: per studijų sesijas sumaišykite skirtingus dalykus ar temas. Tai verčia jūsų smegenis atskirti sąvokas ir pagerinti supratimą.
- SQ3R metodas: šis metodas apima apklausą, klausimus, skaitymą, deklamavimą ir peržiūrą. Tai skatina aktyvų įsitraukimą ir gilesnį medžiagos apdorojimą.
- Greitojo skaitymo metodai: praktikuokite tokius metodus kaip meta nukreipimas ir subvokalizacijos mažinimas, kad padidintumėte skaitymo greitį.
Aktyvaus skaitymo svarba
Aktyvus skaitymas apima prasmingą įsitraukimą į tekstą, o ne tiesiog pasyvų informacijos įsisavinimą. Tai reikalauja kritinio mąstymo, analizės ir sintezės.
Užduodami klausimus, užmegzdami ryšius ir apibendrindami pagrindinius dalykus, skaitymą iš pasyvios veiklos galite paversti aktyvia mokymosi patirtimi.
Tai ne tik pagerina supratimą, bet ir pagerina jūsų gebėjimą išlaikyti informaciją laikui bėgant.
Perskaitymo įpročio įveikimas
Atsikratyti įpročio skaityti iš naujo gali būti sudėtinga, ypač jei tai giliai įsišaknijusi studijų strategija. Tačiau sąmoningai stengiantis ir taikant alternatyvius metodus tai tikrai įmanoma.
Pradėkite nuo savo skaitymo įpročių. Atkreipkite dėmesį, kada jaučiate norą perskaityti, ir sąmoningai rinkitės kitą strategiją.
Eksperimentuokite su įvairiais aktyvaus mokymosi būdais, kad surastumėte tai, kas jums labiausiai tinka. Būkite kantrūs su savimi ir švęskite mažas pergales.
Skaitymo aplinkos optimizavimas
Palankios skaitymo aplinkos sukūrimas taip pat gali padėti pagerinti skaitymo greitį ir supratimą. Sumažinkite blaškymąsi rasdami ramią vietą mokytis.
Įsitikinkite, kad turite tinkamą apšvietimą ir patogią sėdėjimo vietą. Reguliariai darykite pertraukas, kad išvengtumėte psichinio nuovargio.
Optimizuodami savo skaitymo aplinką galite sukurti tikslingesnį ir produktyvesnį mokymosi patirtį.
Teksto niuansų supratimas
Efektyvus skaitymas taip pat apima teksto niuansų supratimą. Tai apima autoriaus tikslo pripažinimą, pagrindinių argumentų nustatymą ir pateiktų įrodymų įvertinimą.
Atkreipkite dėmesį į teksto struktūrą, įskaitant antraštes, paantraštes ir temos sakinius. Šie elementai gali suteikti vertingų užuominų apie pagrindines idėjas.
Išplėtodami gilesnį teksto supratimą, galėsite skaityti efektyviau ir efektyviau.
Išankstinių žinių vaidmuo
Išankstinės žinios vaidina lemiamą vaidmenį suprantant skaitymą. Kuo daugiau žinosite apie temą, tuo lengviau bus suprasti naują su ta tema susijusią informaciją.
Prieš skaitydami naują tekstą, skirkite šiek tiek laiko, kad suaktyvintumėte ankstesnes žinias. Pagalvokite apie tai, ką jau žinote šia tema ir kaip tai gali būti susiję su medžiaga, kurią ketinate skaityti.
Tai gali padėti užmegzti ryšius ir giliau suprasti tekstą.
Žodyno įsisavinimas
Norint efektyviai skaityti, būtinas stiprus žodynas. Kuo daugiau žodžių žinosite, tuo lengviau bus suprasti sudėtingus tekstus.
Kai susiduriate su nepažįstamais žodžiais, skirkite laiko juos paieškoti ir sužinoti jų reikšmes. Tuo tarpu naudokite konteksto užuominas, kad galėtumėte suprasti žodžius.
Apsvarstykite galimybę naudoti korteles arba žodyno kaupimo programas, kad laikui bėgant išplėstumėte savo žodyną.
Išvada
Nors pakartotinis skaitymas gali atrodyti kaip naudinga strategija, jis dažnai trukdo skaitymo greičiui ir bendram mokymosi efektyvumui. Taikydami aktyvaus mokymosi metodus, optimizuodami skaitymo aplinką ir ugdydami stiprius skaitymo įgūdžius galite žymiai pagerinti supratimą ir informacijos apdorojimo greitį. Pasinaudokite šiomis alternatyviomis strategijomis, kad išlaisvintumėte visą skaitymo potencialą ir taptumėte veiksmingesniu besimokančiuoju.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl pakartotinis skaitymas dažnai laikomas neveiksmingu?
Perskaitymas dažnai sukuria sklandumo iliuziją, nebūtinai pagerindamas gilų supratimą ar ilgalaikį išlaikymą. Tai pasyvi veikla, kuri mažina pažintinį įsitraukimą ir gali trukdyti lavinti veiksmingus skaitymo įgūdžius.
Kokios yra veiksmingos perskaitymo alternatyvos?
Veiksmingos alternatyvos apima aktyvų atšaukimą, pasikartojimą intervalais, detalizavimą, sujungimą ir SQ3R metodą. Šie metodai skatina aktyvų įsitraukimą ir gilesnį medžiagos apdorojimą.
Kaip aktyvus prisiminimas pagerina skaitymo supratimą?
Aktyvus prisiminimas verčia jūsų smegenis aktyviai gauti informaciją iš atminties, stiprindamas su ta informacija susijusius nervinius kelius. Tai leidžia geriau išlaikyti medžiagą ir giliau suprasti.
Kas yra intervalinis kartojimas ir kaip jis veikia?
Skirtingas kartojimas apima medžiagos peržiūrą vis dažniau. Ši technika naudojasi tarpų efektu, kuris rodo, kad informacija geriau išsaugoma, kai ji peržiūrima laikui bėgant, o ne per vieną koncentruotą seansą.
Ar galiu visiškai pašalinti pakartotinį skaitymą iš savo studijų rutinos?
Nors visiškai atsisakyti pakartotinio skaitymo gali būti sunku, ypač iš pradžių, tikslas yra sumažinti jo naudojimą ir pakeisti jį veiksmingesnėmis strategijomis. Retkarčiais pakartotinis skaitymas siekiant paaiškinimo gali būti naudingas, tačiau tai neturėtų būti pagrindinis mokymosi būdas.
